Lietuva draudimo rinka
2025 metais Lietuvos draudimo rinka pasiekė 1,73 mlrd. EUR pasirašytų įmokų sumą ir augo 9,2 proc., palyginti su ankstesniais metais, rodo Lietuvos banko, vienintelės sektoriaus priežiūros institucijos, duomenys. Rinka pirmą kartą peržengė 1 mlrd. EUR ribą 2021 metais, o 1,5 mlrd. EUR – 2024 metais, ir toliau sparčiai plečiasi, daugiausia dėl ne gyvybės draudimo, kuris sudarė 77,4 proc. visų įmokų (apie 1,339 mlrd. EUR), o gyvybės draudimas – 22,6 proc. (391 mln. EUR). Ne gyvybės draudimo segmente turto draudimo įmokos augo 11,7 proc. iki 315 mln. EUR, kasko draudimo – 7,4 proc. iki 304 mln. EUR, o sparčiausiai augo medicininių išlaidų draudimas – 14,8 proc. iki 217 mln. EUR. Gyvybės draudimo rinkoje ir toliau dominuoja investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokos išaugo 6 proc. iki 317 mln. EUR (81 proc. visų gyvybės įmokų). Per 2025 metus draudėjams ir nukentėjusiems asmenims iš viso išmokėta 927 mln. EUR (+4,7 proc.), o licencijuoti draudikai uždirbo 101,1 mln. EUR neaudituoto ikimokestinio pelno (+9,8 proc.), visos įmonės dirbo pelningai. 2025 metų pabaigoje rinkoje veikė 19 draudikų – 8 Lietuvoje registruotos įmonės ir 11 kitų ES šalių draudikų filialų, taip pat 106 draudimo brokerių įmonės ir du filialai. Draudimo skvarba, palyginti su BVP, išlieka apie 2 proc. ir yra žemesnė nei ES vidurkis, o tai rodo tolesnio augimo potencialą, ypač sveikatos ir gyvybės draudimo srityse, kurios vis dar atsilieka nuo turto draudimo.
Šalies rinka
Galimi produktai
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
Privalomas žalos, padarytos kitiems, draudimas.
Palyginti pasiūlymus
Rinkos apžvalga
Rinkos skaičiai
Visos įmokos
EUR 1.73bn
Metinis augimas
Draudimo skvarba
2.06%
Aktyvūs draudikai
8
Gyventojų skaičius
2,897,430
Registruotos transporto priemonės
2,404,151
Visos įmokos (EUR bn)
- 20251.7 EUR bn
- 20241.6 EUR bn
- 20231.5 EUR bn
- 20221.2 EUR bn
- 20211.0 EUR bn
- 20201.0 EUR bn
2020 — 1.0 EUR bn
2021 — 1.0 EUR bn
2022 — 1.2 EUR bn
2023 — 1.5 EUR bn
2024 — 1.6 EUR bn
2025 — 1.7 EUR bn
Metinis augimas (%)
Ne gyvybės draudimo dalis / Gyvybės draudimo dalis
Ne gyvybės draudimo dalis
77.4%Gyvybės draudimo dalis
22.6%Draudimo skvarba (%)
Rinkos duomenys pagal metus
Rinkos dalis 2025
AB Lietuvos draudimas
30.3%AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje
16.0%ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
14.0%ADB Compensa Vienna Insurance Group
10.0%Akcinė draudimo bendrovė Gjensidige
9.0%Draudikų katalogas
Aktyvūs draudikai
Draudikai, šiuo metu aktyvūs Lietuva.
AB Lietuvos draudimas
PZU S.A. (Lenkija)
EUR 405m
AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje
Vilnius, Lithuania
BTA yra viena didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, veikianti kaip Latvijoje registruotos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas, kurią valdo Austrijos „Vienna Insurance Group AG“. BTA Lietuvos rinkoje pradėjo veiklą 2002 m., kai Latvijos kapitalo draudimo bendrovė įsigijo 100 % Lietuvos draudimo bendrovės „LTB Draudimas“ akcijų.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Vilnius, Lithuania
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti platų ne gyvybės, gyvybės ir sveikatos draudimo produktų asortimentą. Ne gyvybės draudimo sprendimus Lietuvoje teikia ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, o gyvybės ir sveikatos draudimą – ERGO Life Insurance SE. Abi bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės, priklausančios Munich Re, dalis. 2026 m. sausio mėn. ERGO International AG užbaigė ne gyvybės draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ įsigijimą Baltijos šalyse, o abi bendrovės 2026 m. bus sujungtos, veiklą tęsiant ERGO prekės ženklu.
ADB Compensa Vienna Insurance Group
Vilnius, Lithuania
ADB Compensa Vienna Insurance Group yra Lietuvoje registruota akcinė draudimo bendrovė, priklausanti Vienna Insurance Group.
Akcinė draudimo bendrovė Gjensidige
Vilnius, Lithuania
ADB „Gjensidige“ yra ne gyvybės draudimo bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialai veikia Latvijoje ir Estijoje; bendrovė turi šaknis buvusioje „PZU Lietuva“, kuri 2016 m. pervadinta į ADB „Gjensidige“ po to, kai 2015 m. ją įsigijo Norvegijos „Gjensidige Forsikring“. 2026 m. sausio 2 d. ERGO International AG baigė ADB „Gjensidige“ įsigijimą iš „Gjensidige Forsikring ASA“, todėl „Gjensidige“ ir ERGO tapo seserinėmis bendrovėmis ERGO grupėje Baltijos šalyse. Nuo 2026 m. balandžio 29 d. „Gjensidige“ nebeplatina savo produktų naujiems klientams ir pradėjo siūlyti ERGO draudimo paslaugas, o 2026 m. birželio 29 d. Estijos finansų priežiūros institucija patvirtino „ERGO Insurance SE“ ir ADB „Gjensidige“ vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi. Numatoma, kad „Gjensidige“ prekės ženklas Baltijos šalyse išnyks iki 2026 m. pabaigos, o svetainė gjensidige.lt nebeveiks nuo spalio pabaigos, klientų aptarnavimui persikeliant į ERGO.
Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas
Vienna Insurance Group AG (Austrija)
Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas
Vilnius, Lithuania
„Swedbank“, AB yra vienas iš pirmaujančių komercinių bankų Lietuvoje, priklausantis Švedijos Swedbank grupei, teikiantis platų spektrą bankinių ir finansinių paslaugų privatiems ir verslo klientams. Draudimo produktai teikiami per du licencijuotus filialus: „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą (ne gyvybės draudimas: privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės, kasko, būsto, kelionių) ir „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialą (gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimas).
Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB
Allianz SE (Vokietija)
EUR 77,2m
If P&C Insurance AS filialas
T. Narbuto g. 5, Vilnius, Lithuania
„If“ yra Šiaurės ir Baltijos šalių ne gyvybės draudimo bendrovė, Lietuvoje teikianti automobilių, turto, kelionių, augintinių, nelaimingų atsitikimų ir verslo draudimo paslaugas privatiems bei verslo klientams. Lietuvoje veikia kaip Estijoje registruotos „If P&C Insurance AS“ filialas, priklausantis Suomijos „Sampo“ grupei.
Rinkos pastabos
Svarbios naujienos
2026-05-19
Seimas pradėjo svarstyti pataisas, draudžiančias komisinius už investicinio gyvybės draudimo pardavimą
Seimas balsais 44-5-28 priėmė svarstyti Draudimo įstatymo pataisas, draudžiančias agentams gauti komisinį atlygį, priklausantį nuo sudarytų investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičiaus. Parlamentarai nurodė, kad agentas už sutartį gali gauti iki 770 eurų – beveik keturis kartus daugiau nei ES vidurkis, o brangesni produktai šiuo metu parduodami sėkmingiau nei pigesni. Tolimesnės diskusijos numatytos birželio 23 d., gavus Vyriausybės išvadą.
Kodėl tai svarbu
Konkretus teisėkūros žingsnis link komisinių draudimo, kurį Lietuvos bankas pirmiausia pasiūlė 2025 m. balandį. Galutinai priėmus, nuo 2027 m. iš esmės pasikeistų agentų atlygio už investicinio gyvybės draudimo produktus modelis.
2026-05-18
Lietuvos bankas skyrė „Compensa Life“ 250 tūkst. eurų baudą už gyvybės draudimo produktų valdymo pažeidimus
Po tikslinio patikrinimo, apėmusio 2022-2024 metus, Lietuvos bankas nustatė, kad „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas neužtikrino garantuotų palūkanų gyvybės draudimo produkto priežiūros ir valdymo reikalavimų, o dalis parduotų investicinio gyvybės draudimo produktų neatitiko klientų poreikių. Bendrovė sudarė administracinį susitarimą, sutiko su 250 tūkst. eurų bauda ir įsipareigojo atlikti vidaus auditą bei iki 2026 m. gegužės 31 d. pritaikyti individualias nuolaidas paveiktiems klientams.
Kodėl tai svarbu
Rodo tęstinį aktyvų reguliatoriaus veikimą prieš netinkamą investicinio gyvybės draudimo pardavimą, nustatytą 2023 m. slaptojo pirkėjo tyrime, ir parodo, kad administracinių susitarimų mechanizmas tiesiogiai naudojamas prieš draudiką už vartotojų apsaugos pažeidimus.
2026-01-02
ERGO baigė ADB „Gjensidige“ Baltijos šalyse įsigijimo sandorį
ERGO International AG baigė ne gyvybės draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) įsigijimo sandorį iš Norvegijos „Gjensidige Forsikring ASA“, gavus visų trijų Baltijos šalių konkurencijos institucijų leidimus. Visiškas ERGO ir „Gjensidige“ veiklos sujungimas planuojamas baigti iki 2026 m. pabaigos, pereinamuoju laikotarpiu paliekant „Gjensidige“ prekės ženklą.
Kodėl tai svarbu
Pagal draudimo įmokas šis sandoris ERGO paverčia trečia pagal dydį draudimo bendrove Baltijos šalyse ir antru didžiausiu regiono ne gyvybės draudimo paslaugų teikėju, kai anksčiau „Gjensidige“ buvo šešta pagal dydį ne gyvybės draudimo bendrovė Baltijos šalyse. Tai reikšmingai konsoliduoja Lietuvos ne gyvybės draudimo rinką.
2025-04-29
Lietuvos bankas pasiūlė Draudimo įstatymo pataisą dėl komisinių draudimo platinant investicinį gyvybės draudimą
Remdamasis 2023 m. slaptojo pirkėjo tyrimu, atskleidusiu plačiai paplitusį netinkamą pardavimą, Lietuvos bankas oficialiai pasiūlė Draudimo įstatymo pataisas, draudžiančias draudikams mokėti komisinį atlygį ar nepinigines naudas agentams už investicinio gyvybės draudimo sutarčių platinimą. Draudimo industrija priešinosi priemonei, perspėjant, kad ji gali sunaikinti nepriklausomų agentų tinklą.
Kodėl tai svarbu
Vienas aktualiausiai diskutuotų draudimo reguliavimo pasiūlymų Lietuvos naujausiosios istorijos. Jei bus priimtas, iš esmės pakeis investicinio gyvybės draudimo platinimo modelį, kuris sudaro daugumą naujų gyvybės draudimo sutarčių.
Reguliavimas
Reguliavimas
LB
Lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra vienintelė finansų priežiūros institucija Lietuvoje, atsakinga už draudimo sektoriaus licencijavimą, prudencinę priežiūrą, elgesio priežiūrą, vartotojų apsaugą ir ginčų sprendimą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. perėmė visą atsakomybę už draudimo rinkos priežiūrą, įgyvendindamas ES Mokumas II reikalavimus, išduodamas licencijas draudimo įmonėms ir tarpininkams bei vykdydamas tiek nuotolinę, tiek patikrinimus vietoje. Taip pat skelbia ketvirtines ir metines draudimo rinkos apžvalgas bei statistiką.
https://www.lb.ltLDA
Lietuvos draudikų asociacija
1992 m. įsteigta pelno nesiekianti pramonės asociacija, atstovaujanti ne gyvybės draudimo įmonėms, koordinuojanti jų veiklą, formuojanti bendrą ne gyvybės draudimo politiką ir atstovaujanti narių interesams viešosiose institucijose. Į narių sudėtį taip pat įeina Transporto priemonių draudikų biuras.
http://www.draudikai.ltLGDIA
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija
Pramonės asociacija, atstovaujanti gyvybės draudimo įmonėms Lietuvoje, skatinanti gyvybės draudimo rinkos plėtrą ir atstovaujanti narių interesams viešosiose institucijose.
https://gda.ltTPDB
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Nacionalinis transporto priemonių draudikų biuras, atsakingas už nukentėjusiųjų per eismo įvykius nuo nedraustos arba nenustatytos transporto priemonės žalos atlyginimą, koordinuojantis privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo veiklą tarp narių draudikų ir administruojantis Žaliosios kortelės sistemą tarptautiniam transporto priemonių draudimui Lietuvoje.
https://www.cab.ltPagrindiniai teisės aktai
Pagrindiniai teisės aktai
Republic of Lithuania Law on Insurance No. IX-1737
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys visą draudimo, perdraudimo ir draudimo bei perdraudimo produktų platinimo veiklą Lietuvoje. Nustato teisę verstis draudimo ir perdraudimo veikla, valstybinio reguliavimo principus, draudikų ir perdraudikų licencijavimo reikalavimus, ikisutartinius santykius, draudimo sutarčių sąlygas ir draudimo sistemos stabilumo bei saugumo teisinę bazę. Į nacionalinę teisę perkelia ES Mokumas II direktyvos (2009/138/EB) reikalavimus.
Republic of Lithuania Law on Compulsory Insurance Against Civil Liability in Respect of the Use of Motor Vehicles No. IX-378
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas
Reglamentuoja privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimą visoms Lietuvoje naudojamoms transporto priemonėms. Nustato pareigą sudaryti TPVCA sutartis, transporto priemonių savininkų ir naudotojų atsakomybę, minimalias draudimo sumas (6 450 000 EUR kūno sužalojimui ir 1 300 000 EUR turtinei žalai), žalos atlyginimo ir reikalavimų nagrinėjimo procedūras bei Transporto priemonių draudikų biuro vaidmenį.
Republic of Lithuania Law on Health Insurance No. I-1343
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas
Nustato privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvoje, apibrėždamas apdraustus privalomuoju sveikatos draudimu asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo principus, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų funkcijas, draudžiamų asmenų teises ir pareigas bei papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo nuostatas.
Solvency II Directive 2009/138/EC (transposed into national law)
Mokumas II prudencinė sistema
ES direktyva, perkelta į Lietuvos teisę, nustatanti rizika pagrįstus kapitalo reikalavimus draudimo ir perdraudimo įmonėms, nuosavo rizikos ir mokumo vertinimą (ORSA), išsamius veiklos ir finansinės būklės atskleidimo reikalavimus bei vienodus ES priežiūros standartus. Prižiūri ir vykdo Lietuvos bankas kaip nacionalinė kompetentinga institucija. Įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.
ES tarpvalstybinė prieiga
ES tarpvalstybiniai draudikai
AXA France Vie
Freedom of Services
Kilmes salis: Prancūzija
Prieziuros institucija: ACPR (Prancūzija)
ES FoS pranešimas Lietuvai; veikia be filialo.
Allianz SE (FoS Lietuvai)
Freedom of Services
Kilmes salis: Vokietija
Prieziuros institucija: BaFin (Vokietija)
Allianz grupės verslo kelionių ir tarptautinio sveikatos draudimo produktai teikiami FoS pagrindu; Allianz Lietuva yra atskira Lietuvoje licencijuota UAB, nepriklausanti šiai FoS schemai.
Chubb European Group SE
Freedom of Services
Kilmes salis: Prancūzija
Prieziuros institucija: ACPR (Prancūzija)
Chubb teikia verslo draudimo produktus (turtas, atsakomybė, kibernetinis, finansų linijos) Lietuvos korporatyviniams klientams FoS pagrindu.
Zurich Insurance plc
Freedom of Services
Kilmes salis: Airija
Prieziuros institucija: Central Bank of Ireland (Airija)
Zurich Insurance plc teikia komercinio draudimo sprendimus Lietuvos verslo klientams FoS pagrindu per ES pranešimo sistemą.
AAS Balta
Freedom of Services
Kilmes salis: Latvija
Prieziuros institucija: Latvijas Banka (Latvija)
AAS Balta (PZU grupė) yra pranešta kaip FoS teikėja Lietuvoje; kai kurie produktai siūlomi tiesiogiai be filialo.
Platinimo kanalai
Dalis pagal kanalą- 40%Draudimo agentai
- Lietuvos draudimas (PZU Group)
- ERGO Insurance SE filialas
- Compensa Vienna Insurance Group
- ADB Gjensidige (ERGO group, post-2026 merger)
- 25%Draudimo brokeriai
- Aon Lietuva
- WTW Lietuva
- Marsh Lietuva
- Arthur J. Gallagher filialas
- 20%Tiesioginiai pardavimaiInternetu ir padaliniuose
- Lietuvos draudimas (ld.lt)
- ERGO (ergo.lt)
- Compensa (compensa.lt)
- 12%Banko draudimas
- Swedbank Life Insurance SE filialas
- SEB gyvybės draudimas
- Artea (SB Draudimas)
- 3%Skaitmeninės platformos / palyginimo svetainės
- Fillix.lt
- ManRamu.lt
- Perlodraudimas.lt
Kai kurios įmonės pateikiamos daugiau nei viename kanale.
Vartotojų teisės
Kaip pateikti skundą- 1
Pateikite rašytinį skundą tiesiogiai draudimo bendrovei. Bendrovė privalo atsakyti per 15 darbo dienų (išimtiniais atvejais – per 35 darbo dienas). Skunde aiškiai nurodykite ginčo aplinkybes ir savo reikalavimus.
- 2
Jei draudiko atsakymas netenkina arba atsakymo negauta per nustatytą terminą, per vienerius metus nuo kreipimosi į draudimo bendrovę pateikite ginčo prašymą Lietuvos bankui. Ginčų nagrinėjimas yra nemokamas.
- 3
Lietuvos bankas išnagrinėja ginčą per 90 dienų (sudėtingais atvejais terminas gali būti pratęstas 30 dienų). Sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomas šalims.
- 4
Jei Lietuvos banko rekomendacija neįgyvendinama arba pageidaujate privalomo sprendimo, bet kuriame proceso etape galite kreiptis į civilinį teismą.
ES tarpvalstybinė prieiga
ES tarpvalstybinė prieiga
Lietuva, kaip ES valstybė narė, visapusiškai taiko Mokumo II vienos licencijos (Europos paso) sistemą. Draudikai ar tarpininkai, licencijuoti bet kurioje EEE valstybėje, gali veikti Lietuvoje steigdami filialą (įsisteigimo laisvė) arba teikdami paslaugas tiesiogiai be vietinės buveinės (paslaugų teikimo laisvė). Prieš pradedant veiklą reikalingas išankstinis pranešimas buveinės valstybės priežiūros institucijai, kuri apie tai praneša Lietuvos bankui. Lietuvos bankas yra nacionalinė kompetentinga institucija, prižiūrinti visus Lietuvoje veikiančius draudikų ir tarpininkų subjektus.
ES direktyva 2009/138/EB (Mokumas II), ES direktyva (ES) 2016/97 (IDD), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (IX-1737)
freedom of establishment
EEE licencijuotas draudikas ar tarpininkas gali atidaryti filialą arba nuolatinę buveinę Lietuvoje be atskiros Lietuvos licencijos. Buveinės valstybės priežiūros institucija praneša Lietuvos bankui; filialas gali pradėti veiklą baigus pranešimo procedūrą. Filialą pirmiausia prižiūri buveinės valstybės institucija, tačiau jis privalo laikytis tam tikrų Lietuvos bendrojo gėrio taisyklių.
freedom of services
EEE licencijuotas draudikas ar tarpininkas gali teikti draudimo paslaugas Lietuvoje tiesiogiai iš buveinės valstybės, nesteigdamas vietinio filialo. Reikalaujamas tik pranešimas buveinės valstybės priežiūros institucijai. Buveinės valstybės institucija išsaugo visą priežiūros atsakomybę pagal IDD elgesio su klientais reikalavimus. Lietuvos bankas gali taikyti vietos bendrojo gėrio nuostatas ten, kur jos aktualios.
Rinkos istorija
Rinkos istorija
1990-2003
Pokomunistinės rinkos formavimasis ir liberalizavimas
Po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. Lietuva likvidavo valstybinį draudimo monopolį ir atvėrė rinką privatiems bei užsienio draudikams. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje atsirado pirmosios privačios draudimo bendrovės. Buvo įvesta privalomoji TPVCA draudimas ir sukurta pradinė reguliavimo sistema, nors rinka išliko fragmentiška ir neišvystyta.
2004-2011
Narystė ES, konsolidacija ir spartus augimas
Stojimas į ES 2004 m. paspartino reguliavimo suderinimą ir atvėrė Lietuvą Europos vidaus rinkos paso sistemai. Užsienio kapitalo draudikai, ypač Skandinavijos ir Centrinės Europos grupės, sparčiai plėtėsi. Įmokų apimtys augo, o rinka konsolidavosi aplink kelis dominuojančius tarptautinius žaidėjus.
2012-2019
Vienas reguliatorius, Mokumas II ir vartotojų apsaugos stiprinimas
2012 m. Lietuvos bankas tapo vieninteliu finansų sektoriaus reguliatoriumi, konsoliduodamas draudimo priežiūrą. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokumas II, padidinęs kapitalo ir rizikos valdymo standartus. Buvo perkelta IDD direktyva, sugriežtinusi tarpininkų elgesio taisykles. Gyvybės draudimas, ypač investicinis, sparčiai augo ir tapo didele naujų gyvybės draudimo sutarčių dalimi.
2020-2026
Atsparumas pandemijai, rekordinės įmokos, reguliavimo sugriežtinimas ir rinkos konsolidacija
Rinka atlaikė COVID-19 sukrėtimus ir 2021 m. pirmą kartą viršijo 1 mlrd. eurų įmokų slenkstį, 2025 m. pasiekdama 1,73 mlrd. eurų (+9,2 % per metus; ne gyvybės draudimas – 77,4 %, gyvybės draudimas – 22,6 %). Lietuvos bankas sustiprino vartotojų apsaugą investicinio gyvybės draudimo srityje, o 2026 m. Seimas pradėjo svarstyti pataisas, draudžiančias agentų komisinius už tokius produktus; tuo metu ERGO baigė ADB „Gjensidige“ ne gyvybės draudimo verslo Baltijos šalyse įsigijimą, pakeisdama konkurencinę rinkos struktūrą.
Žodynas
Žodynas
lt
Draudimas
A financial arrangement whereby an insurer agrees to compensate another party for specified losses or damages in exchange for a premium payment.
lt
Draudikas
A licensed company that underwrites insurance risks and is obligated to pay claims upon occurrence of an insured event.
lt
Draudėjas
The natural or legal person who concludes an insurance contract with an insurer and is obligated to pay the premium.
lt
Draudimo įmoka
The amount paid by the policyholder to the insurer in exchange for insurance coverage.
lt
Draudimo išmoka
The compensation paid by the insurer to the policyholder or a third party upon the occurrence of an insured event.
lt
TPVCA (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas)
Mandatory insurance covering liability of vehicle owners and drivers for bodily injury and property damage caused to third parties in road accidents.
lt
KASKO
Voluntary insurance covering damage to the insured vehicle regardless of fault, including accidents, theft, fire, and natural disasters.
lt
Investicinis gyvybės draudimas (IGD)
A life insurance product combining protection cover with investment in funds; the investment risk is borne entirely by the policyholder.
Rinkos pastabos
DUK
Rinkos pastabos
Šaltiniai
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-09-25
- 01Lietuvos bankas – Draudikai ir draudimo tarpininkai
Official regulator page: market reviews, statistics, licences, supervisory actions.
- 02Lietuvos bankas – Draudimo rinkos apžvalga
Quarterly and annual insurance market review publications.
- 03Lietuvos bankas – Veiklos rodikliai
Monthly and annual insurer and broker operating statistics (Solvency II forms).
- 04Lietuvos bankas – Ginčų nagrinėjimas
Consumer dispute resolution portal and procedural rules.
- 05Lietuvos bankas – naujienos apie draudimo rinkos augimą
Regulator press release on 2024/2025 insurance market results and broker income.
- 06Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija (LDBĮA)
Association of insurance brokerage companies; market statistics and legal framework.
- 07Draudimo brokerių rūmai
Chamber of Insurance Brokers; broker registration and qualification information.
- 08Konkurencijos taryba
Lithuanian Competition Council decisions on insurer conduct and M&A clearances.