Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas — Lietuva

Kas yra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD) Lietuvoje ir kas privalo jį turėti?

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) reglamentuojamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Nr. IX-378). Kiekvienas Lietuvos teritorijoje eismo dalyvio motorinės transporto priemonės savininkas ar valdytojas privalo turėti galiojantį TPVCAPD draudimo polisą; transporto priemonė negali būti registruojama Regitra (valstybinis transporto priemonių registras) be galiojančio draudimo įrodymo. Draudimas apima žalą, padarytą tretiesiems asmenims — bet ne nuosavą transporto priemonę ar paties vairuotojo kūno sužalojimus, jei jis yra kaltas. Draudimo galiojimą elektroniniu būdu tikrina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (TPDB) tvarkoma integruota duomenų bazė. Vairavimas be draudimo užtraukia baudą, kuri gali siekti kelis šimtus eurų, taip pat asmeninę atsakomybę už padarytą žalą.

Kokios yra privalomos minimalios TPVCAPD draudimo sumos Lietuvoje?

Pagal Lietuvos Respublikos TPVCAPD įstatymą (Nr. IX-378), perkeliantį ES direktyvą 2021/2118 nuo 2023 m. gruodžio 23 d., minimali draudimo suma yra 6 450 000 € vienam draudiminiam įvykiui dėl žalos asmeniui ar mirties (nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus) ir 1 300 000 € vienam draudiminiam įvykiui dėl žalos turtui (nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus). Šios sumos vienodai taikomos visoms Lietuvoje sudarytoms TPVCAPD sutartims. Lietuva eurą įvedė 2015 m. sausio 1 d., todėl visos įmokos ir draudimo išmokos atliekamos eurais. Pagrindiniai Lietuvos draudikai — Lietuvos draudimas (PZU), BTA Baltic Insurance, ERGO Insurance, Compensa (VIG), Gjensidige, If P&C, Swedbank P&C — kaip standartą siūlo įstatyme nustatytą minimalią draudimo sumą; aukštesnės sutartinės sumos galimos kaip papildomas susitarimas.

Ką iš tikrųjų apima Lietuvos TPVCAPD draudimas?

Lietuvos TPVCAPD draudimas apima žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant apdraustą transporto priemonę. Tai apima: žalą sveikatai, nuolatinį darbingumo praradimą ar pėsčiųjų, kitų transporto priemonių keleivių, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių mirtį — įskaitant neturtinę žalą už dvasinius išgyvenimus, apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką; žalą kitoms transporto priemonėms, pastatams ar bet kokiam tretiesiems asmenims priklausančiam turtui; negautas pajamas ir gydymo išlaidas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo regresinius reikalavimus dėl nukentėjusiems suteiktų išmokų; ir draudiko atliekamą įvykio tyrimą bei trečiųjų asmenų reikalavimų ginčijimą. Draudimas neapima žalos nuosavai transporto priemonei (reikalingas savanoriškas transporto priemonės draudimas / Kasko), paties kalto vairuotojo sužalojimų ar žalos, padarytos tyčia, vairuojant be draudimo, be teisės vairuoti ar apsvaigus — tokiais atvejais draudikas išmoka nukentėjusiajam, o regreso teise išreikalauja sumą iš draudėjo įstatyme nustatytose ribose.

Ar dengiama paties kalto vairuotojo žala?

Ne. Pagal Lietuvos TPVCAPD įstatymą ir standartines draudimo sąlygas žala, kurią patiria pats kaltas vairuotojas, nedengiama. Jeigu sukėlėte avariją, neturite teisės gauti išmokos iš savo paties TPVCAPD už savo sužalojimus ar savo transporto priemonės pažeidimus. Žalai nuosavai transporto priemonei reikia atskiros Kasko (savanoriškojo transporto priemonės draudimo) sutarties, o asmens sužalojimui galite įsigyti Vairuotojo nelaimingų atsitikimų draudimo papildomą sąlygą — nedidelės kainos priedą, kuris išmoka sutartą sumą už nuolatinį neįgalumą ar mirtį dėl nelaimingo atsitikimo, nepriklausomai nuo kaltės. Dauguma Lietuvos draudikų siūlo vairuotojo nelaimingų atsitikimų draudimą ir įvairias Kasko paketo galimybes tiesiogiai prie TPVCAPD sutarties.

Ar dengiami kalto vairuotojo transporto priemonės keleiviai?

Taip. Pagal Lietuvos TPVCAPD įstatymą apdraustos transporto priemonės keleiviai — įskaitant kalto vairuotojo šeimos narius — TPVCAPD prasme laikomi trečiaisiais asmenimis, o jų sveikatos ir turto žalos reikalavimai yra dengiami iki draudimo sumos, net jei vežami neatlygintinai. Vienintelis asmuo, neįtrauktas į TPVCAPD apsaugą, yra pats kaltas vairuotojas. Keleivių kompensacija apima ir neturtinę (moralinę) žalą, apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat negautas pajamas ir gydymo išlaidas. Platesnei apsaugai be kaltės daugelis Lietuvos draudikų siūlo Keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų kaip papildomą sąlygą, išmokančią sutartas sumas nepriklausomai nuo kaltės.

Ar į Lietuvos TPVCAPD įtraukta teisinė pagalba?

Trečiųjų asmenų reikalavimų ginčijimas yra neatsiejama kiekvienos Lietuvos TPVCAPD sutarties dalis ir tai daro draudiko sąskaita — draudikas atlieka įvykio tyrimą, draudėjo vardu reikalavimą patenkina arba ginčija, padengia atstovavimo išlaidas ir įstatymuose numatytas palūkanas už pavėluotą draudimo išmoką, visa tai neviršydamas bendros draudimo sumos. Tai skiriasi nuo atskiros Teisinių išlaidų draudimo sutarties, kuri aktyviai gina paties draudėjo reikalavimus — regresinius reikalavimus nedraustam kaltininkui, administracinio nusižengimo ar baudžiamuosius procesus, teisės vairuoti panaikinimo ginčus. Keletas Lietuvos draudikų siūlo teisinių išlaidų draudimą kaip TPVCAPD papildomą sąlygą arba kaip savarankišką produktą, paprastai su 5 000–15 000 € limitu vienam atvejui.

Ar žalioji kortelė vis dar privaloma su Lietuvos TPVCAPD?

Kelionėms Europos ekonominėje erdvėje ir papildomose sutartinėse valstybėse (Šveicarija, Andora, Monakas, San Marinas, Vatikanas, Serbija, Jungtinė Karalystė) žaliosios kortelės nereikia — pakanka Lietuvos registracijos numerio kaip draudimo įrodymo, o popierinės žaliosios kortelės savyje turėti neprivaloma. Žalioji kortelė vis dar reikalinga kelionėms į kitas Žaliosios kortelės sistemos šalis — Albaniją, Azerbaidžaną, Bosniją ir Hercegoviną, Iraną, Izraelį, Marokas, Moldovą, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Tunisą, Turkiją ir Ukrainą. Lietuvos draudikai išduoda žaliąją kortelę nemokamai, popierine arba PDF forma, galiojančią visą draudimo sutarties laikotarpį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPDB) atlieka nacionalinio žaliosios kortelės biuro ir garantinio fondo funkcijas dėl Lietuvos teritorijoje nedraustų ar nenustatytų transporto priemonių sukeltos žalos.

Kuriose šalyse galioja Lietuvos TPVCAPD draudimas?

Lietuvos TPVCAPD draudimas automatiškai galioja: Lietuvos Respublikoje; visose ES valstybėse narėse (atsakomybė vertinama pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisę); EEE valstybėse (Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas); ir papildomose valstybėse, kurių nacionalinis draudikų biuras yra daugiašalio Žaliosios kortelės sistemos susitarimo dalyvis — Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Andora, Monakas, San Marinas, Vatikanas, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Albanija, Juodkalnija, Turkija, Ukraina, Moldova, Marokas, Tunisas, Izraelis ir Iranas. EEE viduje galioja sutartinai sutartos Lietuvos draudimo sumos; už EEE ribų draudiko atsakomybė gali būti sumažinta iki aplankomos šalies įstatyme nustatyto minimumo, jei Lietuvos sutartis nenumato didesnės apsaugos. Kelionės į Rusiją ir Baltarusiją yra išskirtos visų pagrindinių Lietuvos draudikų dėl tarptautinių sankcijų ir vykstančio karinio konflikto.

Ką privalau daryti iškart po eismo įvykio Lietuvoje?

Po eismo įvykio Lietuvoje privalote: nedelsiant sustoti ir apsaugoti įvykio vietą (avarinis trikampis, avarinė signalizacija, atšvaitinė liemenė); suteikti pirmąją pagalbą ir paskambinti bendrąja Europos pagalbos numeriu 112, jei yra sužeistųjų; iškviesti policiją 112 numeriu, kai to reikalauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas — kūno sužalojimai ar mirtis, pasitraukimas iš įvykio vietos, įtarimas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, viešojo turto sugadinimas arba kai šalys nesutaria dėl aplinkybių; nepalikti įvykio vietos prieš pateikdami asmens dokumentus ir su kitu eismo dalyviu apsikeitę draudimo bei kontaktinius duomenis; esant tik materialiniai žalai užpildyti Eismo įvykio deklaraciją, pasirašytą abiejų eismo dalyvių — tai yra standartinis pagrindas pretenzijai; nufotografuoti įvykio vietą, padarytą žalą ir transporto priemonių galutines padėtis; ir nedelsiant pranešti kalto vairuotojo draudikui (arba TPDB), paprastai per 3 darbo dienas, kaip nurodyta standartinėse draudimo sąlygose. Draudikas privalo priimti sprendimą dėl žalos per įstatyme nustatytus terminus ir gali atlikti tarpinius išmokėjimus aiškiai pagrįstoms žalos dalims.

Ar galiu įsigyti Lietuvos TPVCAPD internetu ir mokėti dalimis?

Taip. Lietuvos TPVCAPD rinka yra labai skaitmenizuota: visi pagrindiniai draudikai — Lietuvos draudimas (PZU), BTA Baltic Insurance, ERGO Insurance, Compensa (VIG), Gjensidige, If P&C, Swedbank P&C — siūlo visapusišką sutarties sudarymą internetu per savo portalus ir mobiliąsias programėles, taip pat per licencijuotus tarpininkus ir palyginimo platformas (draudimo palyginimo platformos plačiai veikia prižiūrimos Lietuvos banko). Draudikas išduoda polisą ir mokėjimo patvirtinimą iškart po pirmosios įmokos sumokėjimo, o draudimas realiu laiku įregistruojamas TPDB integruotoje duomenų bazėje. Plačiai prieinami metiniai, pusmetiniai, ketvirtiniai ir mėnesiniai mokėjimai; mokėjimas dažniau nei kartą per metus gali būti su nedideliu administraciniu antkainiu. Lietuvoje veikia bonus-malus sistema: įmoka koreguojama kiekvieno draudimo laikotarpio metu pagal draudėjo žalų istoriją, kurią TPDB tvarko Vieningoje TPVCAPD informacinėje sistemoje ir kuri keičiant draudiką lieka galiojanti tarp Lietuvos draudikų.